žiaurėti — vksm. Terori̇̀stai vi̇̀s žiaurėja, nuožmėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pažiaurėti — 1. intr. NdŽ pasidaryti kiek žiauresniam: Kilus karui, režimas stovykloje dar pažiaurėjo rš. 2. refl. pasibaisėti, pasipiktinti: Aš pasižiaurėjau jo tokiu nemandagumu Al. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
smarkti — smarkti, sta, o intr. Kos56 smarkėti, žiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaurėti — intr. NdŽ, KŽ, DŽ1; ŠT328 pasidaryti žiauriam: Sužiaurėjusi pasaulė – kiek visokių kuliganų! Krš. Dabar žmonės teip visi sužiaurėjo, kad pone Dieve vienas an kito ru ru ru ru kaip ir kalė va jų su šuniu ar katinai, kai sueina morčiuj, matai, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
įžiaurėti — intr. pasidaryti žiauriam: Jam teko apsimesti bepročiu, kad atsigintų nuo įžiaurėjusio kalifo persekiojimų P.Aviž. žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaurėjimas — sm. (1) DŽ1 → žiaurėti 1: Sunku bus išvengti žiaurėjimo Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
žmoniškėti — žmoniškėti, ėja, ėjo intr. DŽ, NdŽ darytis žmoniškam, humaniškam: Tautos stengiasi žmoniškėti ar žiaurėti Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
žvėrėti — žvėrėti, ėja, ėjo intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. virsti žvėrimi, įgauti žvėries ypatybių: Kupranugaris sustūgo skardžiu, žvėrėjančiu balsu rš. 2. prk. žiaurėti: Žmonės, kad ilgiau karas traukiasi, tuo didžiau žvėrėja Pt. Žvėrėja žmones, bus svieto… … Dictionary of the Lithuanian Language
